judamybė

judamýbė sf. (1) DŽ, judamỹbė (2) BŽ110 1. judamumas: Dialektika žiūri į gamtą ne kaip į ramybės ir nejudamybės, sustingimo ir nekintamumo būvį, bet kaip į nuolatinio judėjimo ir kitimo, nuolatinio naujinimosi ir vystymosi būvį rš. Jo nejudamybe buvo [ji] keistai nugąsdinama rš. 2. Š, BŽ187, rš judamas, kilnojamas turtas.